Geras aplinkos atsparumas likutinio chloro jutiklis

Veikimo principas

Elektrolitas ir osmosinė membrana atskiria elektrolizės elementą ir vandens mėginius, pralaidžios membranos gali selektyviai prasiskverbti tarp ClO₂; tarp jų

elektrodas turi fiksuotą potencialų skirtumą, todėl generuojamas srovės intensyvumas gali būti paverstas įlikutinis chloraskoncentracija.

Katode: ClO^-+ 2H+ + 2e^-→ Cl^-+ H₂O

Anode: Cl^-+ Ag → AgCl + e^-

Kadangi tam tikroje temperatūroje ir pH sąlygomis HOCl, ClO₂ ir liekamasis chloras yra fiksuoto konversijos santykio ribose, tokiu būdu galima išmatuotilikutinis chloras.

Techniniai indeksai

Kasdienė priežiūra

(1) Jei aptinkamas ilgas visos matavimo sistemos atsako laikas, membranos plyšimas, terpėje nėra chloro ir pan., būtina pakeisti membraną ir palaikyti elektrolito pakeitimą. Po kiekvieno membranos ar elektrolito pakeitimo elektrodą reikia perpoliarizuoti ir kalibruoti.

(2) Įtekančio vandens mėginio srautas palaikomas pastovus;

(3) Kabelis turi būti laikomas švarioje, sausoje arba vandens įleidimo angoje.

(4) Jei prietaiso rodoma ir faktinė vertė labai skiriasi arba chloro likutinė vertė lygi nuliui, chloro elektrodas gali išdžiūti elektrolite, todėl chlorą reikia pakartotinai įpurkšti į elektrolitą. Konkretūs veiksmai yra šie:

Atsukite elektrodo galvutės plėvelę (pastaba: jokiu būdu nepažeiskite kvėpuojančios plėvelės), pirmiausia nusausinkite plėvelę, tada įpilkite elektrolitą, o tada supilkite naują elektrolitą į plėvelę. Paprastai elektrolitą reikia papildyti kas 3 mėnesius, o plėvelės galvutę – kas pusę metų. Pakeitus elektrolitą arba membraninę galvutę, elektrodą reikia iš naujo kalibruoti.

(5) Elektrodo poliarizacija: nuimamas elektrodo dangtelis, elektrodas prijungiamas prie prietaiso ir elektrodas yra poliarizuotas ilgiau nei 6 valandas.

(6) Jei ilgą laiką nenaudojate vietos be vandens arba matuoklio, nedelsdami nuimkite elektrodą ir uždenkite apsauginiu dangteliu.

(7) Jei elektrodas nepakeičia elektrodo.

Ką reiškia liekamasis chloras?

Likutinis chloras yra nedidelis chloro kiekis, likęs vandenyje po tam tikro laikotarpio arba sąlyčio laiko po pirmojo jo panaudojimo. Tai svarbi apsaugos priemonė nuo vėlesnės mikrobų taršos rizikos po apdorojimo – unikali ir reikšminga nauda visuomenės sveikatai. Chloras yra gana pigi ir lengvai prieinama cheminė medžiaga, kuri, ištirpinta pakankamai skaidriame vandenyje, sunaikina daugumą ligų sukėlėjų, nekeldama pavojaus žmonėms. Tačiau chloras sunaudojamas sunaikinant organizmus. Jei pridedama pakankamai chloro, vandenyje jo liks ir sunaikinus visus organizmus, tai vadinama laisvuoju chloru. (1 pav.) Laisvas chloras liks vandenyje tol, kol jis arba pateks į išorę, arba bus sunaudotas sunaikinant naują taršą. Todėl, jei ištirsime vandenį ir nustatysime, kad jame vis dar liko laisvo chloro, tai įrodys, kad dauguma pavojingų organizmų vandenyje buvo pašalinti ir jį saugu gerti. Tai vadiname chloro likučio matavimu. Chloro likučio matavimas vandens tiekime yra paprastas, bet svarbus metodas, leidžiantis patikrinti, ar tiekiamas vanduo yra saugus gerti.